Aktuali informacija

Nuo 2010 metų sausio 1 d. įsigalioja šie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai:

Pagrindiniai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai:

1) Individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių iš ūkinės bendrijos gautų pajamų apmokestinimas;

2) Pajamų, gautų natūra apmokestinimas;

3) Pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos (GPMĮ 17 str.);

4) Individualios veiklos pajamų apmokestinimas.

4.1. Leidžiami atskaitymai

4.2. Pajamų mokesčio tarifas ūkininko 2010 gautoms pajamoms

Trumpi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų paaiškinimai:

1) GPMĮ 2 straipsnis papildytas nauja 34 dalimi, kurioje pateikta su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų sąvoka, pagal kurią tokiomis pajamomis laikoma ne tik GPMĮ 2 str. 31 nurodyta veikla, tačiau ir individualios įmonės savininko bei ūkinės bendrijos tikrojo nario iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos  gauta pajamų suma, neviršijanti sumos, nuo kurios bus skaičiuojamos ir mokamos šių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Tokias pajamas priskyrus su darbo santykiais susijusioms pajamoms, šioms pajamoms galės būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Todėl Įstatymu nuo 2010 m. pripažįstamas netekusiu galios GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 44 punktas, t.y. atsisakoma nuostatos, pagal kurią neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyviams iš apmokestinto pelno išmokėta suma, neviršijanti 4000 Lt per mokestinį laikotarpį.

Pažymėtina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas pajamų mokesčiu apmokestinama faktiškai mokestiniu laikotarpiu išsiimta su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų suma, kurią atskiru pajamų rūšies kodu (02) gyventojas turės deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t.y. pirmą kartą — iki 2011 m. gegužės l dienos. Ši suma neturi viršyti maksimalios sumos, nuo kurios gali būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, t.y. negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos (VSD įstatymo 7 str. 4 dalis).

Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2) Pajamų, gautų natūra apmokestinimas

2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais pajamomis natūra yra pripažįstama gyventojo gauta nauda, išskyrus  nustatytas išimtis. Pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama:

1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 320 litų;

2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;

3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas, ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;

4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją;

5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.“.

Visais kitais atvejais, kai gyventojas nepinigine išraiška gauna naudą, atitinkančią GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje pateiktą pajamų natūra apibrėžimą, ši nauda laikytina gyventojo natūra gautomis pajamomis.

Vadovaujantis minėtomis nuostatomis parengtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 įsakymas Nr. 1K-162 „Dėl Pajamų, gautų natūra įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nuo 2010 m. taikomi tvarkos aprašo 5 ir 7 punktai. Tvarkos aprašo 5 punktas reglamentuoja naudos, gautos naudojantis kitam asmeniui priklausančiu automobiliu asmeniniais tikslais, įvertinimo tvarką. Tvarkos aprašo 7 punktas reglamentuoja naudos, kurią gyventojas gauna už kreditą arba paskolą mokėdamas lengvatines palūkanas arba jų nemokėdamas, įvertinimo tvarką.

3) Pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos (GPMĮ 17 str.)

Pakeistas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punktas: patikslinta sąlyga dėl pajamų už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d. ir perleistus nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos, priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms. Nustatyta, kad pajamos iš tokių vertybinių popierių perleidimo yra neapmokestinamos, jeigu gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų).

Vadinasi, nuo 2010-01-01 gyventojo valdomų vertybinių popierių dalis procentine išraiška yra skaičiuojama atsižvelgus tik į paties gyventojo, bet ne į jo ir su juo susijusių asmenų, valdomas akcijas, dalis ir pajus.

4) Individualios veiklos pajamų apmokestinimas

4.1. GPMĮ 3 straipsnio, 8 str. 1, 5, 6 dalių, 7 str. 2 dalies, 131 str. 3 dalies, 16 str. 1 d. 3 punkto ir 2 dalies, 30 str. 1, 2 ir 3 dalių, 18 ir 181 straipsnių nuostatos, kiek jos susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal apskaitos principą (įskaitant mokestinių nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

4.2. GPMĮ 18 str. nustatyta, kad individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos su individualia veikla susijusios reprezentacinės išlaidos. Siekiant užkirsti  kelią galimam piktnaudžiavimui, nustatyti tam tikri apribojimai: individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 50 proc. su individualios veiklos pajamomis susijusių gyventojo patirtų reprezentacinių išlaidų sumos, tačiau bet kokiu atveju tokia suma negali viršyti 2 proc. gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį.

4.3. Atsižvelgiant į juridiniams asmenims taikomus leidžiamų atskaitymų apribojimus ir norint, kad nebūtų iškreipiamas tikrasis vykdomos individualios veiklos rezultatas, Įstatymu įtvirtinta, kad neleidžiamiems atskaitymams priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai.

4.4. GPMĮ 18 straipsnis papildytas 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos. Šis pakeitimas priimtas atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimą dėl socialinio draudimo įmokų bazės, kuri nuo 2010 m. bus lygi 50 procentų  individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) sumos, ir sutaps su privalomojo sveikatos draudimo įmokų baze.

4.5. Siekiant palengvinti administracinę naštą individualią veiklą vykdantiems asmenims apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Įstatyme nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka: individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos. Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą, sumą nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais.

Ši alternatyvi leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.

4.6 Pajamoms iš žemės ūkio veiklos, jeigu žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV,  2010 metais taikomas  10 proc. mokesčio tarifas.

4.7. 2010 metais ir vėlesniais metais savivaldybių tarybos negalės nustatyti mažesnio pajamų mokesčio dydžio, nei fiksuotas pajamų mokesčio dydis apskaičiuotas 12 minimalių mėnesinių algų, galiojusių mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjami verslo liudijimai, spalio 1 d., sumą padauginus iš mokestinio laikotarpio sausio 1 d. galiosiančio pajamų mokesčio tarifo. GPMĮ 6 straipsnyje nustatytos lengvatų rūšys, kurioms savivaldybių tarybos gali nustatyti mažesnius fiksuoto pajamų mokesčio dydžius, išlieka.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą:

Trumpi pakeitimų paaiškinimai:

GPMĮ 17 str. 1 d. 14 punkto nuostatos patikslintos, siekiant užtikrinti, kad pasikeitus Pelno mokesčio įstatymui galėtų būti ir toliau taikoma šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 14 punkte nustatyta lengvata; taip pat šiame punkte numatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tam tikrus kriterijus atitinkančios darbuotojo naudai darbdavio mokamos papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokos, kurios iki 2009-12-31 apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas gyventojų neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Tačiau Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nustato dar vieną savo esme analogišką pašalpų rūšį – tėvystės pašalpas.  GPMĮ 17 str. 1 d. 2 punkte aiškiai nustatyta, kad tėvystės pašalpos, kaip ir motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos, nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Tėvystės pašalpoms taikomas toks pats mokestinis režimas kaip ir kitoms su vaiko gimimu ir auginimu susijusioms pašalpoms, t.y. jos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.

www.vmi.lt informacija