Aktuali informacija

DĖL NETESYBŲ IR ŽALOS APMOKESTINIMO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU (GPMĮ 17 STRAIPSNIO 1 DALIES 31 PUNKTO TAIKYMO)
Registracijos Nr. (18.18-31-1)-R-6977 2011-07-20
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), siekdama formuoti vienodą apmokestinimo pajamų mokesčiu praktiką, paaiškina netesybų, žalos ir negautų pajamų (kaip žalos dalies) sąvokas ir jų, kaip gyventojų gaunamų pajamų, apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262, Nr. 80, toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos sampratą, žala ,,yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai".
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip ,,asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais".
Netesybos pagal CK 6.71 straipsnį suprantamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, t.y. bauda arba delspinigiai. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu. Susitarimui dėl netesybų nustatyta rašytinė forma.
Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnis). Kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija paaiškino civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, tai reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių atlyginimo, ir netesybų, tai priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Toks įskaitymo principas, įtvirtintas ir CK 6.258 straipsnyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paaiškinimu, taikomas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas. Nors netesybų įskaitymas į nuostolių atlyginimą panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko tuo pat metu reikalauti ir nuostolių atlyginimo, ir netesybų visos sumos, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, kai jos viršija pagrįstus (įrodytus) kreditoriaus nuostolius. Tai reiškia, kad kreditorius gali gauti dvi skirtingas pajamų rūšis: nuostolių atlyginimą (už turtinę žalą) ir netesybas (tam tikrą sumą, neįskaitytą į nuostolių atlyginimą).
Tinkamai nustatyti kreditoriaus turtinės žalos (tiesioginių nuostolių), negautų pajamų atlyginimo ir netesybų (kaip baudos ar delspinigių) ribas yra labai svarbu, nes turtinės žalos (tiesioginių nuostolių), negautų pajamų atlyginimui ir turtinės žalos atlyginimą viršijančioms netesyboms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085) yra nustatytas skirtingas mokestinis režimas.
VMI prie FM primena, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau - GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcija, Žin., 2008, Nr. 149-6033), pajamų mokesčiu neapmokestinamos:
- sumos turtinei žalai atlyginti, išskyrus negautas pajamas, kurias gyventojas būtų gavęs, jeigu žala jo turtui nebūtų padaryta. Iki 2008-12-31 neapmokestinamosioms pajamoms buvo priskiriamos sumos visai turtinei žalai atlyginti, įskaitant ir negautas pajamas, kurias gyventojas būtų gavęs, jeigu žala nebūtų padaryta,
- teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti.
Apmokestinamosioms pajamoms priskiriama:
- teismo priteista ar kreditoriaus ir skolininko susitarimu nuo 2009-01-01 gauta turtinės žalos dalis, atitinkanti kreditoriaus negautas pajamas,
- netesybos, viršijančios turtinės žalos dydį, išskyrus įstatymų nustatyto dydžio delspinigius už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą,
- neturtinės žalos atlyginimas, išmokėtas ne teismo sprendimų pagrindu.
VMI prie FM atkreipia apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų dėmesį, kad tais atvejais, kai už netinkamą prievolės įvykdymą kreditorius gauna netesybas, pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus turi būti nustatoma, kokia suma priskirtina žalos atlyginimui (neįskaitant negautų pajamų, t.y. atsižvelgus tik į tiesioginius nuostolius), kokia suma - negautoms pajamoms, o kokia - kreditoriaus nuostolius viršijančioms netesyboms. Pabrėžtina, kad turtinės žalos atlyginimui (tiesioginiams nuostoliams) ir iki 2008-012-31 gautai turtinės žalos daliai, atitinkančiai negautas pajamas, gali būti priskirta tik kreditoriaus pagrįstų (įrodytų) nuostolių ir gautinų, bet dėl žalos negautų, pajamų suma.
Turtinės žalos suma, atitinkanti negautas pajamas (gauta nuo 2009-01-01), nuostolius viršijančios netesybos (išskyrus įstatymų nustatyto dydžio delspinigius už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą), taip pat ne teismo sprendimo, nutarties ar nuosprendžio pagrindu gautas neturtinės žalos atlyginimas yra apmokestinami, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė