Viešieji pirkimai dažnai suvokiami kaip griežtai reglamentuota procedūra, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti skaidrumą ir racionalų viešųjų lėšų panaudojimą. Tačiau šiandien vis dažniau keliama platesnė ambicija – viešuosius pirkimus naudoti kaip priemonę inovacijoms skatinti ir sudėtingoms viešojo sektoriaus problemoms spręsti. Apie šias temas buvo diskutuojama Viešųjų pirkimų tarnybos organizuotoje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Šiaulių apskaitos centro atstovai.

Inovacijos prasideda nuo poreikio
Praktika rodo, kad inovatyvūs viešieji pirkimai neatsiranda savaime. Jie atsiranda tada, kai perkančioji organizacija susiduria su situacija, kai įprasti, rinkoje esantys sprendimai neleidžia pasiekti norimo rezultato. Tokiais atvejais keičiasi pats požiūris į pirkimą – nuo klausimo „ką pirkti?“ pereinama prie klausimo „kokią problemą sprendžiame?“. Būtent šiame etape atsiranda erdvė inovacijoms. Šiaulių apskaitos centras, kaip centrinė perkančioji organizacija ir kompetencijų centras, inovatyvius pirkimus skatina per sisteminį požiūrį į pasirengimą (konsultavimą, dalinimąsi praktikomis ir t.t.)

Pavyzdys – sėkmingai įgyvendinta švietimo įstaigų veiklos kokybės stebėsenos informacinė sistema. Ji leidžia integruoti skirtingus duomenų šaltinius, atlikti analizę ir generuoti automatizuotas įžvalgas apie veiklos rodiklius. Tai suteikia galimybę priimti sprendimus remiantis duomenimis ir efektyviau planuoti švietimo politiką.

Didžiausia kliūtis – ne teisės aktai
Diskusijose dažnai akcentuojama, kad inovacijas riboja teisinis reguliavimas. Tačiau praktika rodo, kad didžiausi iššūkiai kyla kitur. Didžiausia kliūtis inovacijoms yra ne teisės aktai, o neapibrėžtumo ir rizikos baimė – dėl neigiamo rezultato, finansinių korekcijų, audito išvadų, viešos kritikos. Tokioje aplinkoje organizacijos natūraliai linkusios rinktis saugiausią kelią. Tačiau saugumas ne visada reiškia pažangą.

Kokių sprendimų reikia?
Norint, kad inovatyvūs viešieji pirkimai taptų praktika, o ne išimtimi, būtinos kelios esminės sąlygos.
1. Kompetencija.
Inovatyvūs pirkimai reikalauja aukštesnio pasirengimo lygio – tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapuose.
2. Vadovybės palaikymas.
Inovacijoms būtinas aiškus sprendimas prisiimti valdomą riziką.
3. Pilotiniai projektai.
Mažesnės apimties bandymai leidžia testuoti sprendimus ir sumažinti rizikas.
4. Stiprus pasirengimo etapas.
Didžiausia vertė kuriama ne pirkimo procedūros metu, o prieš ją – atliekant rinkos analizę, konsultacijas ir aiškiai apibrėžiant poreikį ir po jos – per kokybišką sutarties vykdymą. Ypač svarbus yra dialogas su rinka. Praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai perkančiosios organizacijos rinkos konsultacijas vertina formaliai, o tiekėjai jose dalyvauja pasyviai. Norint skatinti inovacijas, būtina keisti abiejų pusių požiūrį ir stiprinti bendradarbiavimą.

Inovacija – tai gebėjimas ją įgyvendinti
Apibendrinant galima teigti, kad inovatyvūs viešieji pirkimai nėra vien technologijų klausimas. Tai gebėjimas aiškiai suformuluoti problemą, įvertinti rizikas, suburti kompetencijas ir priimti sprendimus, kurie kuria ilgalaikę vertę.
Inovatyvų kelią pasirenka ne drąsiausios, o pasirengusios organizacijos!